Energiškai efektyvūs, ekologiški, pasyvūs namai

statyba

Pradėjus domėtis šiuolaikiškų namų statybomis, nuo namus apibūdinančių sąvokų, rodos, gali net galva susisukti: taupus, energiškai efektyvus, pasyvus (arba aktyvus), ekologiškas ar net „išmanus“ namas. Nors iš pirmo žvilgsnio šie apibūdinimai atrodo visiškai vienodi, įvardijantys tokį patį – modernų, „sveikatai draugišką“ ir nebrangaus išlaikymo – namą, vis dėlto šios sąvokos yra skirtingos. Tiesa, neverta „tikrųjų“ paaiškinimų ieškoti užsienio literatūroje – skirtingose šalyse tos pačios sąvokos turi skirtingas apibrėžtis.

Namo energinis efektyvumas

Namo energinis efektyvumas Beveik visiems naujai statomiems, parduodamiems ir nuomojamiems pastatams Lietuvoje turi būti nustatyta energinio naudingumo klasė ir suteiktas energinio naudingumo sertifikatas. Sertifikavimas – tai LR teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos suvartojimas, pagal tai pastatui priskiriant energinio naudingumo klasę nuo G iki A++.

A++ klasė – aukščiausia, nurodanti, kad pastatas beveik nenaudoja energijos, o didžiąją dalį sunaudojamos energijos gauna iš atsinaujinančių šaltinių, įskaitant ir paties namo pagamintą energiją. A, A+, A++ energinio naudingumo klasių pastatai klasifikuojami kaip mažai energijos vartojantys arba energiškai efektyvūs. Pastatų energinio naudingumo klasės nustatomos pagal: pastato kvalifikacinį rodiklį C (parodo skaičiuojamųjų energijos sąnaudų santykį su norminiu), pastatų atitvarų skaičiuojamuosius savituosius šilumos nuostolius (atitvarų šilumines savybes), energijos sąnaudas pastatui šildyti, pastato sandarumą, pastato vėdinimo su rekuperacija sistemos efektyvumą (jei tokia sistema pastate įrengta).

Nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalioja pakeitimai statybos techniniame reglamente, pagal kuriuos visi naujai projektuojami ir statomi pastatai privalės atitikti bent A klasės reikalavimus; nuo 2018 m. A+, nuo 2021 m. A++ klasės reikalavimus.

Energiškai efektyvaus namo sąvoka Lietuvoje naudojama pasyviam namui įvardinti. Statybų rinkos specialistai atkreipia dėmesį, kad dažnai painiojamos energinės klasės ir energiškai efektyvaus namo sąvokos, bei pabrėžia, jog tai, kad nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalios reikalavimas statyti bent A energinės klasės namą, dar nereiškia, jog nuo šios dienos bus pradėti statyti vien pasyvūs namai.

Energiškai efektyvus namas – pasyvus namas?

Pasyvaus namo standartas yra Vokietijos Pasyvaus namo instituto nustatyta sertifikavimo tvarka, skirta tinkamam rezultatui pasiekti ir pastato kokybei užtikrinti. Pasyviojo namo standartas Vokietijoje sukurtas 1988 m., o pagal šią technologiją projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos ir kiti visuomeniniai statiniai. Pasyvus namas – tai energiją taupantis pastatas, kurio šildymui prireikia tik 15 kWh/m² per metus. Toks pastatas naudoja pasyvius energijos šaltinius: dirvožemio šilumą, saulės energiją, apšvietimo ir buitinių prietaisų skleidžiamą šilumą ir netgi žmogaus kūno temperatūrą. Vertinant pastatą, skaičius 15 kWh/m² yra kertinis – jį viršijus, pastatas nebegali būti laikomas pasyviuoju. Namui sertifikuoti būtina atlikti ir sandarumo testą, kurio metu sukuriamas 50 Pa slėgio skirtumas tarp namo vidaus ir išorės. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai.

Pasyvusis namas sertifikuojamas Vokietijos Pasyvaus namo instituto, o A, A+ ir A++ energinės klasės – Lietuvos institucijų, pagal Europos Sąjungos rekomendacijas. Vokietijos ir Lietuvos reikalavimai pastatams yra skirtingi, todėl Pasyvaus namo instituto sertifikuoti namai ne visada atitiks Lietuvos A++ klasės reikalavimus ir atvirkščiai – A+ klasės namai gali ne visada atitikti Pasyvaus namo instituto reikalavimus.

Pasyvaus namo kūrimas – tai daugelį metų veikianti sistema, paremta nuolatiniu pastatytų namų monitoringu ir vertinimu. Tai užsakovo, projektuotojo, techninio prižiūrėtojo ir statybininko bendras darbas, kuriame labai svarbi kiekviena grandis.

Pasyvių namų jau yra ir Lietuvoje, vienas jų – iš silikatinių blokų Vilniuje pastatytas pirmasis vienbutis – turi ir A+ energinės klasės, ir Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikatą. Tokio pasyvaus vienbučio namo su daline apdaila 1 m² statybos kaina yra apie 700 eurų, o sąnaudos šildymui ir karšto vandens ruošimui tesudaro apie 340 eurų per metus.

Vienas esminių principų pasyviame name – sienų konstrukcijos šiluminė talpa, kuri padeda vasarą namui neįšilti, o žiemą neatvėsti. Šiluminę inerciją lemia sienų statybinių medžiagų tankis – didelio tankio medžiagos padeda patalpose ilgiau išlaikyti šilumą. Vieną iš didžiausių tankių, palyginti su statybiniais kitų rūšių blokais, turi silikatiniai mūro blokai – 1310–1600 kg/m³. Be to, šie blokai be jokių irimo požymių atlaiko ne mažiau kaip 50 šaldymo ir šildymo ciklų, o kalbant apie ilgaamžiškumą, tokios medžiagos gyvuoja daugiau kaip 100 metų. Palyginimui, gaminių, atlaikančių 25 šaldymo ir šildymo ciklus, tarnavimo laikas gali būti tik 25 metai.

Ekologija atkeliavo ir į statybų rinką

Dauguma statytojų ieško geriausiai šiuolaikiškų žmonių poreikius atitinkančių sprendimų, tad tiek sienų pagrindinėms konstrukcijoms, tiek apdailai nori naudoti maksimaliai ekologiškas, natūralias statybines medžiagas. Toks požiūris ypač pagirtinas, kadangi nuo statybinių medžiagų pasirinkimo priklauso ir namo gyventojų sveikata, ir gyvenimo kokybė.

Rinkoje medžiagų, kurios ne tik įtiktų pačiam aktyviausiam „žaliųjų“ judėjimo atstovui, bet ir leistų džiaugtis tvirtu, šiltu ir nebrangiai išlaikomu būstu, – tikrai yra, tereikia atidžiai išsirinkti. Tiesa, dažnai pasitaiko klaidingų įsitikinimų, kad ekologiškiausia medžiaga yra molis. Vis dėlto nors ji ir natūrali, palyginti su smėliu, yra radioaktyvesnė. Tokiu atveju keramzitbetonio ar keraminiai blokai, kurių sudėtyje yra molio, negali būti laikomi ekologiškesniais už kitus.

Taip pat reikėtų peržvelgti ir Sveikatos apsaugos ministerijos atliktus tyrimus, pavyzdžiui, tuos, kuriuose tirti pavojingiausių sveikatai medžiagų aktyvumai pasirinktose statybinėse medžiagose. Vienas dažniausių pasirinkimų namo statyboms – ARKO silikato blokai, gaminami iš natūraliai gamtoje randamų medžiagų: smėlio, kalkių ir vandens. Kalkės – tai išdegtas ir sumaltas kalkakmenis. Šie blokai gali būti naudojami ne tik ekologiškų, bet ir energiškai efektyvių (pasyvių) namų statybose, kadangi dėl savo techninių savybių padeda lengviau tiek įgyvendinti vis griežtėsiančius energinio naudingumo klasės reikalavimus, tiek pasiekti Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikavimui reikalingus rodiklius.